rastine@lknuc.lt +370 5 215 4427 Filaretų g. 36, LT-01210 Vilnius

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras

Apie gestų kalbą

Apie gestų kalbą trumpai:

  1. Gestų kalba – kalba, kuri suvokiama vizualiai ir perduodama rankų ar kitų kūno dalių judesiais bei padėtimi.
  2. Gestų kalba turi savitą ir turtingą gramatiką, kur svarbu erdvė, greitis, laikas bei veido mimikos.
  3. Gestų kalba nėra rankų judesiais atvaizduojama žodinė kalba. Gestai žymi ir sąvokas, o nacionalinės gestų kalbos turi mažai ką bendro su tose šalyse vartojamomis žodinėmis kalbomis.
  4. Gestų kalba nėra tarptautinė. Ji nacionalinė, gyva ir nuolat kintanti bei evoliucionuojanti, taip pat kaip žodinė. Gestų kalbos gali būti ir giminingos arba labai tolimos. Pavyzdžiui, lietuvių gestų kalboje yra daug sąsajų su rusų, tačiau ji labai skiriasi nuo kinų gestų kalbos.
  5. Egzistuoja tarptautiniai gestai, kurie yra naudojami kurtiesiems bendraujant įvairiuose tarptautiniuose renginiuose.

Lietuvių gestų kalbos istorija ir raida

Apie lietuvių gestų kalbos istoriją iki 1945 m. žinoma labai mažai. Nuo 1945 iki 1990 m. ji buvo naudojama kartu su rusų gestų kalba; abi tapo artimos. Tik kai kurių gestų rusiškas tarimas išduoda, kad šie gestai buvo perimti iš rusų.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ryšiai su rusų gestų kalbos plėtojimu beveik nutrūko. Dabar lietuvių gestų kalba vystosi kaip nepriklausoma kalba. Jai šiek tiek įtaką daro tarptautiniai gestai.

1995 m. gegužės 4 d. LR Vyriausybė (nutarimu Nr. 630 „Dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba“) oficialiai pripažino Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba gestų kalbą ir suteikiant jiems galimybę gimtąja kalba pasirinkti ir tėvų kalbą. Gestų kalba yra kurčiųjų gimtoji kalba (LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 4 str.).

Informacinis filmas „Lietuvių gestų kalbos raida – ateitis ir praeitis“
(rengėjas – VšĮ Lietuvių gestų kalbos institutas, 2017 m.)

Mokomės ir mokome gestų kalbos

Kaip savarankiškai mokytis gestų kalbos? 

Į klausimą atsako kalbotyrininkas, pirmojo lietuvių gestų kalbos gramatikos vadovėlio autorius Mantrimas Danielius.

Gestų kalbos, kaip ir bet kurios kitos užsienio kalbos, mokymasis gali būti įvairus, priklausomai nuo esamų galimybių, prieinamos mokomosios medžiagos, finansinių galimybių, žmogaus gebėjimų ir kt.

Visi kalbų mokymo specialistai pripažįsta kad geriausias būdas išmokti užsienio kalbos – bendrauti su žmonėmis, kuriems ta kalba yra gimtoji. Vienas efektyviausių būdų yra „panirimas“ (angl. immersion) – kai nuvažiuojama į šalį, kur ta kalba vartojama, ir bendraujama tik šia kalba, žiūrima televizija ir pan.

Ar įmanomas „panirimas“ į lietuvių gestų kalbą? Iš dalies taip. Nors tokios šalies ir nėra, bet yra kurčiųjų bendruomenė, ir įsitraukus į jos veiklą, pavyzdžiui, išvažiavus į kokią nors stovyklą su kurčiaisiais, galima pasinerti į gestų kalbą ir patobulinti įgūdžius. Tačiau net jei tokios galimybės nėra, reikia stengtis kuo labiau įsitraukti į šios bendruomenės veiklą, dalyvauti renginiuose, susirasti kurčiųjų draugų ir kuo daugiau su jais bendrauti.

Tačiau „panirimo“ metodas tinka toli gražu ne visiems, gal tik 10-20 proc. žmonių tokiu būdu gali išmokti  kalbos per kelis mėnesius. Kitiems žmonėms neužtenka vien bendrauti, bet reikia mokytis papildomai. Jeigu nėra galimybės lankyti LGK kursus, galima bandyti mokytis savarankiškai, naudojant šią prieinamą medžiagą:

1. Lietuvių gestų kalba girdintiesiems. A1.1 

Ši priemonė daugiausia skirta LGK kursams pradedantiesiems, tačiau iš dalies tinkama ir savarankiškam mokymuisi. Tiesa, internete kol kas prieinama tik vaizdo medžiaga, sudėta į vieną filmą. Ją sudaro 5 pamokos: „Asmeninė informacija“, „Artimi žmonės ir jų apibūdinimas“, „Daiktai ir aplinka“, „Būtiniausi poreikiai“, „Vizualinė komunikacija“.

Kiekvienos pamokos pradžioje pateikiami svarbiausi tos temos posakiai ir klausimai. Verta paminėti, kad A1 lygio bendroji kalbinė aprėptis nusakoma taip: „Moka tik pačius pagrindinius pasakymus, susijusius su asmenine informacija ir konkrečiais poreikiais“ (žr. „Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“, 148 p.). Tad posakius labai svarbu išmokti beveik mintinai, o atskirus gestus mokytis nerekomenduojama.

Kiekvienoje pamokoje yra pateikiama šiek tiek sociokultūrinės informacijos apie kurčiuosius. Šie tekstai rodomi su vertimu į lietuvių kalbą, tad irgi labai tinkami mokymuisi. Toliau kiekvienoje pamokoje rasite tekstų, skirtų LGK supratimui  lavinti.

2. Lietuvių gestų kalbos žodynas (https://lgkz.lt/)

Šį išsamų LGK žodyną galima sėkmingai naudoti mokymuisi. Pradedančiajam patogu tiesiog įvesti žodį ir rasti atitinkamą gestą bei jo vartojimo pavyzdžių (sakinių). Pažengusiems vartotojams labai naudinga funkcija yra žodžio paieška sakiniuose (vartojimo pavyzdžiuose).

Šiuo metu internetiniame žodyne pateikiama apie 15 tūkst. sakinių, iliustruojančių gestų vartoseną. Paieška sakiniuose leidžia rasti daug daugiau informacijos, negu paieška pagal atitinkamą žodį. Atsidarius sakinių sąrašui, galima pabandyti parodyti tą sakinį gestų kalba, o paskui pažiūrėti, kaip tą sakinį rodo kurčiasis. Sakinių vaizdo įrašus galite išsisaugoti ir savo kompiuteryje – tereikia rodant sakinį paspausti dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkti „Save video as…“ (jeigu vaizdas sustabdytas, šios funkcijos pasirinkti negalėsite).

Svarbu žinoti,  kad ieškant žodžio vartojimo pavyzdžiuose, bus rasti tik sakiniai su jūsų įvesta žodžio forma. Pavyzdžiui, jeigu įrašysite bendraties formą valgyti, bus rasti sakiniai tik su bendratimi, jei įvesite esamojo laiko I asmens formą valgai, bus rasti sakiniai tik su šia forma ir t. t.

Norint rasti sakinius, kur ieškomas žodis vartojamas visomis formomis, galimi du variantai:

1) Galima įrašyti žodžio pradžią (tą žodžio dalį, kuri nekinta, pavyzdžiui, žodį be galūnės), o tada pridėti simbolį  *. Pavyzdžiui, įrašius valg*, bus rasti sakiniai su visomis veiksmažodžio formomis (valgydavo, valgyti, valgau ir kt.). Jei norite rasti visas šio žodžio formas su priešdėliais, galite įvesti * ir žodžio pradžioje. Pavyzdžiui, įvedus *valg*, bus rasti ir sakiniai su priešdėlinėmis veiksmažodžio valgyti formomis (pavalgėme, suvalgo, prisivalgė ir kt.).

2) Jeigu žodis neturi nekintamos dalies (pavyzdžiui, eiti, eina, ėjo ir pan.) arba yra daug žodžių su ta pačia dalimi ( pavyzdžiui, kar* – karas, kartu, karštas,karuselė ir kt.), galima įvesti kelias žodžio formas per kabliataškį (pavyzdžiui, karas;karo;karą;kare) arba kelias formas su simboliais * (pavyzdžiui,eiti;ein*;ėj*;eis*;eid*).

Taip pat šis žodynas turi daugiau funkcijų, padedančių mokytis LGK. Viena iš jų: gestų rūšiavimas pagal temas. Pasirinkus rūpimą temą, jums bus parodyti visi su ta tema susiję gestai. Ši funkcija gali būti naudinga ir LGK vertėjams, norintiems pasiruošti su tam tikra tema susijusiai vertimo paslaugai. Tačiau vėlgi, labai svarbu pasižiūrėti ne tik gestus, bet ir sakinius, kuriuose jie vartojami.

Dar viena funkcija – gesto paieška pagal formą. Ji naudinga tuomet, kai nesuprantate kokio nors gesto ir neturite ko paklausti. Tuomet galite bandyti surasti tą gestą pagal jo formą. Rekomenduojama pirmiausia ieškoti pagal plaštakos formą, paskui, jei pateikiama per daug gestų, pridėti paiešką pagal gesto rodymo vietą, paskui, jei reikia, naudoti kitus parametrus. Kaip vykdyti paiešką pagal skirtingus parametrus, aprašoma žodyne, paspaudus žalią klaustuką šalia kiekvieno parametro.

3. Pašnekesių žodynėlis (http://gestai.ndt.lt/lgkpz/)

Šiame žodynėlyje rasite nemažai atskirų gestų, frazių, ilgesnių sakinių ir tekstų įvairiomis temomis. Dauguma temų, leksikos ir frazių yra nesudėtingos ir atitinka A lygį. Deja, bet galimybės parsisiųsti šių sakinių gestų kalba nėra.

4. SpreadTheSign (https://www.spreadthesign.com/lt/)

Tai dar vienas žodynėlis, kur galima rasti daug gestų. Gestai jame suskirstyti pagal temas, tačiau čia nėra vartojimo pavyzdžių (sakinių). Šis žodynas įdomus tuo, kad galima palyginti skirtingų valstybių gestų kalbų gestus, įvardijančius tas pačias sąvokas.

5. Video naujienos gestų kalba (http://www.lkd.lt/category/video-naujienos-gestu-kalba)

Dauguma čia pateikiamų naujienų yra ne vertimas iš lietuvių kalbos, bet autentiški tekstai arba lietuviško teksto atpasakojimas. Didžioji dalis čia pateikiamų naujienų ir reportažų susiję su kurčiųjų bendruomene, tai padės jums geriau ją pažinti.

Video naujienų tekstus gestų kalba galite išsisaugoti savo kompiuteryje, naudodami specialią programą, pavyzdžiui, Real Player Downloader.

6. Kelių eismo taisyklės lietuvių gestų kalba (http://ket.lkd.lt/)

Ši priemonė gali būti naudinga tiek A2, tiek B1 ar net B2 lygio LGK vartotojams, siekiantiems pasitobulinti erdvinės raiškos ir proformų (apie jas žr. „Gestų kalbos gramatikos vadovėlį“) supratimą ir vartojimą.

7. Gestų kalbos gramatikos vadovėlis (http://gestai.ndt.lt/lgkgv/)

Šiame vadovėlyje trumpai ir paprastai aptariami pagrindiniai LGK fonologijos (t. y. iš ko sudarytas gestas) bruožai ir gramatinės raiškos priemonės, iš dalies lyginant jas su lietuvių kalbos raiška. Vadovėlis skirtas kurtiesiems mokiniams, tačiau visa informacija pateikiama dviem kalbomis, tad jį puikiai gali naudoti ir girdintieji.

8. Teminiai žodynėliai

Šie žodynėliai labiausiai tinkami kurčiųjų mokyklų dalykų mokytojams, norint pasiruošti pamokoms, ir LGK vertėjams, norint pasiruošti tam tikroms vertimo paslaugoms, pavyzdžiui, atitinkamo dalyko paskaitoms universitete. Tačiau jie gali būti naudinga papildoma mokymosi priemonė ir kitiems pažengusiems vartotojams.

9. Kitos priemonės:

10. Kurčiųjų diskusijų grupės Facebook

Facebook socialiniame tinkle yra sukurtos grupės, kur kurtieji skelbia informaciją, išsako savo nuomonę, diskutuoja, pasakoja anekdotus gestų kalba. Nors dauguma tų grupių yra uždaros, pasiprašius į jas nesunku patekti, nurodžius, kad jūs mokotės gestų kalbos ir domitės kurčiųjų gyvenimu. Viena populiariausių grupių – LGK Lietuvių gestų kalba, kur vyksta tikrai daug diskusijų. Suprantama, ši medžiaga tinka tik tuomet, jei mokate LGK B2 arba aukštesniu lygiu. Tačiau ji labai vertinga ne tik todėl, kad čia vartojama gyva ir visiškai natūrali LGK, galima matyti skirtingus kalbėtojus ir įvairias gestų kalbos formas (su didesne arba mažesne lietuvių kalbos įtaka), bet ir todėl, kad galite geriau susipažinti su Lietuvos kurčiųjų bendruomene ir jos aktualijomis.

Ir dar keli patarimai, kaip efektyviai naudoti šias priemones 

Mokantis kalbos yra trys svarbios fazės – pirmiausia, jūs girdite kalbą (angl. input), paskui tai, ką girdite, užfiksuojate ir išmokstate (angliškai intake), o tada jau imate patys kalbėti (angl. output),. Mokantis savarankiškai, pagrindinį dėmesį reiktų skirti antrajai fazei. Kaip minėta, daugumai žmonių neužtenka girdėti (LGK atveju – matyti) kalbą, kad išmoktų kalbėti. Jiems svarbu gerai išsiaiškinti visą tekstą, o paskui daug kartų klausyti vis iš naujo ir iš naujo. Rekomenduojama su vienu tekstu dirbti tiek laiko, kad prisimintumėte visų sakinių skambėjimą (gestų kalbos atveju tai būtų taip, kad pasižiūrėjus į lietuvišką sakinių iškart galvoje iškiltų to sakinio vaizdas gestų kalba, kaip jį rodo kurčiasis). O tuomet jau galite pereiti prie trečiosios fazės ir pabandyti patys pakartoti tekstą. Tokiu būdu galima mokytis tiek naudojant tekstus, tiek atskirus sakinius.

Archyvai

Skip to content