Seminaras „Kurčneregių vaikų pažinimas“ Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre

Lapkričio 3 d. mūsų Centro mokytojai dalyvavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Specialiojo ugdymo skyriaus organizuotame seminare ,,Kurčneregių vaikų pažinimas“. Seminarą pradėjusi specialiojo ugdymo skyriaus vedėja Dalia Taurienė akcentavo, kad kurčneregiai vaikai dažnai gyvena uždarame vidiniame pasaulyje, kuriame retai jaučiamas skirtumas tarp savojo „aš“ ir aplinkinio pasaulio. Todėl šių vaikų ugdyme pagrindinis tikslas – bendravimo vystymas ir ryšio su aplinka tobulinimas. Kontakto pradžioje su vaiku vyksta dialinė sąveika (tik aš ir tu), tai ikidaiktinė sąveika, kurios metu dalinamasi abipuse patirtimi ir taktiliškos komunikacijos būdu užmezgamas artimas kontaktas tarp mokytojo ir vaiko. Vėliau atsiranda triadinė sąveika (aš, tu ir daiktas), pamažu plečiasi vaiko pasaulis. Todėl kurčneregių ugdyme labai svarbi paties mokytojo asmenybė, jo gebėjimas užmegzti, palaikyti ir vystyti tarpusavio sąveiką. Kokybiško pedagoginio darbo kriterijus – ryšio tarp kurčneregio vaiko ir jo aplinkos kokybė. Pranešėja savo mintis gausiai iliustravo video medžiaga.

Kurčneregių skyriaus mokytoja Nadiežda Baranovskaja savo pranešime ,,Kurčneregys pamokoje“ pristatė savo asmeninę patirtį, ugant kurčneregiųs, pabrėždama, jog pagrindinė jų ugdymo forma – individualus darbas. Ši netradicinė veikla neapribota laiku (nėra skambučių, pats vaikas sprendžia, kiek turi trukti veikla). Tačiau pati dienotvarkė yra nekintanti, prasidedanti vienodai – ryto ratu, kur svarbu net kėdžių sustatymo ir dalyvių susodinimo tvarka. Kurčneregiams reikia saugumo, todėl pasireiškia tvarkos ir organizacijos poreikis. Mokytoja pabrėžė, kad iš vaikų mokosi išlaukti, neskubėti, kalbėti apie tai, kas vaikui rūpi, būti empatiška.

Specialiojo ugdymo skyriaus auklėtojos Gintarė Mykolaitytė ir Dovilė Pratusytė dalinosi savo pastebėjimais apie kurčneregių vaikų žaidimo ypatumus. Jaunosios pedagogės pažymėjo, kad šie vaikai dažniausiai žaidžia su objektais, kurie yra jų artimiausioje aplinkoje. Žaidimo aplinka turi būti organizuojama, atsižvelgiant į priemonių skaičių, padėtį, tinkamumą, naudojimo paprastumą. Kurčneregystės negalią turintiems vaikams sunku žaisti vieniems, todėl auklėtojas yra vedlys tarp vaiko aplinkos ir kitos (suaugusiųjų, kito vaiko) aplinkos. Seminaro dalyviams pranešėjos pristatė video medžiagą su kurčneregių skyriaus vaikų žaidimais.

Specialiojo skyriaus vedėja Dalia Taurienė dalyviams priminė, kad kurčneregių ugdymas – tai savivaldus ugdymas, kai mokytojas seka vaiko dėmesį, įsijungia ir paverčia tai abipusia veikla.

Seminaras ,,Kurčneregio vaiko pažinimas“ padėjo mūsų Centro pedagogams geriau suprasti šią vieną sunkiausių negalių turinčių vaikų ugdymo bei žaidimo ypatumus bei dar labiau vertinti ir gerbti savo kolegas iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, kurie eilę metų pasiaukojančiai dirba, siekdami pagerinti kurčneregių vaikų gyvenimo kokybę.

Surdopedagogė R. Vyšniūnienė