Kurčiųjų įtraukiojo ugdymo link – LKNUC mokytojų atradimai Ispanijoje

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras jau daugelį metų yra Erasmus+ šeimos narys. Centre įgyvendinami įvairūs jaunimo mainų, tarptautinio bendradarbiavimo projektai.

Šiemet LKNUC tapo Erasmus+ akredituota įstaiga Bendrojo ugdymo srityje. Tai suteikia daugiau galimybių centro darbuotojams ir mokiniams tobulėti Europos mastu: vykti į mokymus, darbo stebėjimo vizitus, mokymosi mobilumus. Pagrindinės tobulėjimo sritys: ekologinis ugdymas, STEAM teorija ir praktika, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo aktualijos bei mokymo priemonių rengimas.

Spalio 15-22 dienomis įvyko pirmasis mokytojų mobilumas į Ispaniją minėtos akreditacijos kontekste, įgyvendinant 2023-2024 metų projektą Nr. 2023-1-LT01-KA121-SCH-000120778. Į darbo stebėjimo vizitą Madrido mokyklose vyko gausus 6 centro pedagogų būrys. Juos lydėjo 2 gestų kalbos vertėjos, nes tarp kolegų buvo ir dvi kurčios mokytojos. Stebėjome pamokas, dalyvavome įvairiose veiklose mokykloje ir už jos ribų.

Madrido mokyklose Colegio Gaudem ir Ponce de Leon sėkmingai įgyvendinama kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokinių įtrauktis. Ispanijoje specialiosios mokyklos kurtiesiems buvo pradėtos uždarinėti dar prieš 20 metų. Šiuo metu Ispanijoje įsigalėjęs įtraukusis ugdymas, tačiau kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų atžvilgiu jis ne visuomet yra sėkmingas. Minėtos mokyklos buvo įkurtos prieš daugiau kaip 50 metų kaip kurčiųjų mokyklos, tačiau laikui bėgant mokinių skaičius jose mažėjo ir teko priimti nelengvą sprendimą arba jas uždaryti arba jas iš esmės keisti. Mokyklų steigėjai (privatūs asmenys ir fondai) nusprendė išnaudoti sukauptą patirtį ir į kurčiųjų mokyklas pakviesti girdinčius vaikus, taip sukuriant dvikalbes mokyklas, kuriose gestų kalbos mokosi visi mokiniai, o ją vartoja visi mokytojai.

Abejose mokyklose taikomas dvikalbis ugdymo metodas, kuomet visi mokyklos mokiniai ir pedagogai vartoja ispanų ir ispanų gestų kalbą. Nuo darželio mokiniai turi ne mažiau kaip 1 gestų kalbos pamoką per savaitę, o pamokose nuolat yra 2 mokytojai, vienas iš kurių yra gestakalbis. Abu mokytojai yra lygiaverčiai pedagogai. Nuo 5 klasės gestakalbį mokytoją pakeičia gestų kalbos vertėjas, nes manoma, kad mokinai jau gali apseiti be mokytojo pagalbos. Tačiau poreikiui esant, jie gauna papildomų konsultacijų iš gestakalbio mokytojo. Klasėse yra po 20-25 mokinius, iš kurių 2-3 yra su klausos sutrikimais. Yra ir vaikų su kitokio  pobūdžio sutrikimais: disleksija, hiperaktyvumu, autizmu ir kt.

Šalia bendrojo ugdymo klasių, kuriose kurtieji ir neprigirdintys mokiniai mokosi įtraukties būdu, yra ir specialiosios klasės mokiniams su papildomais sutrikimais, pvz. autizmo, intelekto ir kt.   Šie mokiniai mokomi gestų kalba ir pagal individualizuotas programas. Baigus pagrindinę mokyklą jiems siūlomos profesinio mokymo galimybės. Tuo tarpu įtraukiuoju būdu besimokantys kurtieji ir neprigirdintieji mokiniai gali baigti vidurinę mokyklą ir siekti aukštojo mokslo.

Kochlearinių implantų naudotojai taip pat mokomi gestų kalbos nuo mažų dienų, nes manoma, kad per gestų kalbos ir žodinės kalbos simbiozę juos informacija pasiekia geriau ir pilnavertiškiau, išvengiant praradimų. O ir mokiniai patiria mažiau streso, jiems rečiau gresia perdegimas dėl pervargimo.

Abiejose mokyklose dalis mokytojų yra kurtieji, nors ne visi turi reikiamą išsilavinimą. Kurtieji mokytojai ne tik padeda mokiniams, bet ir moko kitus mokytojus gestų kalbos, kurčiųjų kultūros. Kurčiųjų kultūros elementų supratimas labai dažnai sunkiai suvokiamas girdintiems mokytojams, kurie nėra susipažinę su kurčiųjų pasauliu ir tik jį atrandą.

Madrido mokyklų kurčiųjų kolegų teigimu, jis pavydi Lietuvai, kad joje vis dar išlaikytos kurčiųjų mokyklos ir jie norėtų atvykti į Lietuvą. Tačiau jie supranta, kad gyvenimas nestovi vietoje, viskas keičiasi, tobulėja technologijos, mažėja kurčiųjų ir todėl džiaugiasi, kad jų mokyklos dar sugeba išlaikyti kurčiųjų kultūros elementų, gestų kalbą ir sukurti saugią aplinką kurtiems ir neprigirdintiems vaikams augti ir mokytis.

Beviešint Madride spalio 20-21 dienomis Colegio Gaudem mokykloje įvyko ir HIPEN tinklo narių susitikimas, kuriame LKNUC atstovavo direktorė Svetlana Beniušienė ir Švietimo pagalbos ir vertinimo skyriaus vedėja Daiva Burkauskienė. LKNUC jau greit dešimtmetį yra šio tinklo narys. HIPEN tinklas vienija per 18 kurčiųjų ugdymo įstaigų Europoje. Šiemet prie šio tinklo prisijungė dar 3 nariai iš Prancūzijos, Olandijos ir Latvijos. Prisijungimą svarsto ir Kauno kurčiųjų  ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras. Tinklo nariai kartu rengia tarptautinius projektus, bendradarbiauja, dalinasi kurčiųjų ugdymo patirtimi. Kasmet narių susitikimais vyksta vienoje iš tinklo narių įstaigoje, kurioje besilankant partneriai pasidalina ir praktine patirtimi: lankosi užsiėmimuose, organizuoja susitikimus, konferencijos. Priklausydamas HIPEN tinklui LKNUC šiuo metu  įgyvendina  net 7 tarptautinius projektus, kuriuose kuriamos mokomosios medžiagos, dalinamasi patirtimi, keliaujama.