Centro mokytojų – Erasmus+ programos projekto partnerių vizitas Latvijoje

Š. m. spalio 8 -13 d. pagal Psichosocialinės ir darbo integracijos centro Erasmus+ KA1 programos projektą Nr. 2018-1-LT01-KA104-046795 „Darbuotojų, dirbančių su specialiųjų poreikių ir klausos sutrikimą turinčiais suaugusiais, kompetencijų tobulinimas“ Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro surdopedagogė R. Vyšniūnienė, lietuvių gestų kalbos specialistė A. Zabulionytė ir pradinių klasių mokytoja M. Pivoraitė dalyvavo vizite Latvijoje.

Jaunimo nedarbas vis dar tebėra viena didžiausių problemų Lietuvoje. Lietuva yra tarp 8 ES valstybių, kuriose jaunimo nedarbas yra daug didesnis nei ES vidurkis (22,1 proc.) ir kurias ES vadovybė paragino nedelsiant imtis priemonių šiai problemai spręsti. Lietuvoje jaunų žmonių nedarbas perkopė 30 proc. Viena iš bedarbystės priežasčių, kurią vis labiau pabrėžia darbdaviai –  netinkamas pasirengimas darbo rinkai.

,,Pastaraisiais metais neįgaliųjų socialinės integracijos politika orientuojama į žmogaus gebėjimus, savarankiškumo skatinimą, pagalbą norintiems įsitraukti į socialinį gyvenimą.

Tai reiškia, kad nuo užuojautos pereinama prie praktinės socialinės integracijos, pripažįstama neįgaliųjų teisę į darbą, skatinamos savarankiško darbo, verslumo ir nuosavo verslo pradėjimo galimybės.“ (http://www.negalia.lt/naudinga-info/darbas/).

Kaip sutrikusios klausos asmenų ugdymas organizuojamas Latvijoje? Kokias profesines kompetencijas jie įgyja bendrojo ugdymo sistemoje? Kaip mokykloje skatinamas neįgaliojo savarankiškumas? – šiais ir panašiais klausimais vedini vizito dalyviai ruošėsi kelionei.

Kaimyninėje šalyje yra dvi mokyklos klausos sutrikimų turintiems mokiniams: Rygoje ir Valmieroje. Valmieros Gaujos krašto vidurinė mokykla-ugdymo centras, įkurta 1875 m. liepos 30 d. Joje pradžioje mokėsi 8 mokiniai su sutrikusia klausa. Dabartinis mokyklos pastatas pastatytas 1882 metais. Pasak mokyklos direktorės Ivetos Klavinos, 137 metus čia mokėsi  vaikai su sutrikusia klausa, tačiau nuo 2012 metų priimami ir vaikai su intelekto sutrikimais. Dabar Valmieros Gaujos krašto vidurinėje mokykloje-ugdymo centre mokosi 305 mokiniai, iš jų 143 – ikimokykliniame skyriuje, kuriame ugdomi įvairių sutrikimų turintys 1, 5 – 7 metų mažyliai. 151 mokinys mokosi pradinėse klasėse, iš jų 61- su sutrikusia klausa, 65 – su intelekto sutrikimais, 25 – su įvairiais kitais sunkiais sutrikimais. 11 mokinių su sutrikusia klausa mokosi vidurinėje mokykloje. Mokykloje dirba 112 pedagogų, 61 techninis ir 15 medicinos darbuotojų. Siūlomas platus spektras popamokinės veiklos užsiėmimų: krepšinis, muzikinė ritmika, vizualusis menas, tautiniai šokiai, gimnastika, vokalinis instrumentinis ansamblis, ritminiai šokiai, stalo tenisas, futbolas, floristika ir kt.

Mokykla turi visą eilę originalių tradicijų: Aristotelio šventę, Lačplėsio dienai skirtas galiūnų run             gtynes, Mokymo priemonių savaitę, Draugiško kvietimo dieną, Istorinį karnavalą, Žetonų vakarą, Motinos dieną ir kt. Įdomu, kad Latvija, kaip ir Lietuva, šiais metais švenčia valstybės atkūrimo 100-metį. MokyklA šiai sukakčiai paminėti parengė programą net penkeriems metams – nuo 2016-ųjų iki 2021-ųjų metų. Vien šiais 2018-aisiais metais suplanuota 12 renginių įvairių klasių mokiniams: ,,Žaidimas – loto ,,Šimtas vardų Latvijai“, ,,Žmonės ir jų tradicijos Latvijoje „, ekskursija po Rygos Brolių kapines, kūrybinės dirbtuvės su tėvais ,,Latvių etnografiniai ženklai“, teminė pamoka mokykloje ,,Kuo garsi Latvija?“, vaikų nuotraukų paroda ,,Aš gyvenu Latvijoje“, renginys ,,Dainų ir šokių šventės tradicijos Latvijoje“, koliažas ,,Tai mano motina“, klasių pasirodymas ,,Mano dovana Latvijai“, Latvijos 100-ojo gimtadienio šventė, konferencija ,,Mokyklos istorija“, kūrybiniai darbai su tėvais ,,Mano miestas Latvijoje“. Kiek iš latvių kolegų galima pasisemti idėjų jaunimo patriotiniam ugdymui, kūrybiškumui skatinti!

Lietuvos mokyklose sutrikusios klausos mokiniams tokios paslaugos nėra, tačiau Valmieros Gaujos krašto vidurinėje mokykloje-ugdymo centre veikia Klausos centras! Jame vyksta gydytojo otolaringologo konsultacijos, daromos audiogramos, vykdomas klausos aparatų aptarnavimas – diagnostika, prevencija, taisymas, reguliavimas, remontas, konsultavimas. Paslaugos teikiamos ir mokyklos mokiniams, ir atvykstantiems iš kitų miestų, taip pat ir suaugusiems. Pvz., vaikai, turintys klausos sutrikimą ar sergantys ūminėmis ausų ligomis (jei vaikas nėra Valmieros gaujos vidurinės mokyklos – ugdymo centro mokinys) už otolaringologo konsultaciją moka 2,00 EUR, mokyklos personalas – 4,00 EUR. Audiologinis tyrimas kainuoja 7,00 EUR, klausos aparato diagnostika 3,00 EUR, prevencija (valymas) 3,00 – 10,00 EUR. Vietoje parduodami klausos aparatai ir baterijos: pvz., Unitron Shine Rev 4 HPm kainuoja 380,00 EUR, „Unitron Max Essential“ – 430,00 EUR.

Surdopedagogė Daina Liepina pristatė mokyklos padalinį – ugdymo centrą, kurio veiklos tikslas – skatinti vaikų ir jaunimo su klausos negalia integraciją į visuomenę, teikti sistemingą ir nuolatinę konsultacinę ir metodinę pagalbą sutrikusios klausos vaikams, jų tėvams bei specialistams iš kitų švietimo įstaigų. Mokykloje akredituota speciali bendrojo vidurinio ugdymo profesinio orientavimo programa mokiniams su sutrikusia klausa (vizualinė komunikacija, apdailos darbai). Mokslas trunka 3 metus. Moksleiviai įgyja specialybei reikalingus įgūdžius, tačiau diplomo negauna., toliau tobulina žinias profesinėse ar kitose mokyklose. Šiuolaikiniai darbdaviai reikalauja, kad jaunuoliai ateitų į darbo rinką jau turėdami praktinės patirties, išmanydami savo darbą, tad profesinio darbo įgūdžių ir patirties pradžia mokykloje – puikus startas jaunuolių savarankiškai ateičiai. Jaunimo profesiniu orientavimu rūpinasi Valmieroje veikianti Karjeros ugdymo agentūra, kurios tikslai – skatinti ir tobulinti individualius jaunuolių karjeros pasirinkimo įgūdžius, kurie padėtų sąmoningai pasirinkti tolesnį išsilavinimą ir karjeros kryptis, susipažinti su darbo pasauliu. Profesinio orientavimo programa sutrikusios klausos moksleiviams palengvina perėjimą nuo mokyklos prie darbo rinkos ir judumo darbo rinkoje. Vizito dalyviai taip pat apsilankė technologijų kabinetuose, kur jaunuoliai įgyja metalo apdirbėjo bei staliaus-baldžiaus, siuvėjos, sukirpėjos darbui reikalingus profesinius įgūdžius.

Ugdymo centro darbuotojų akiratyje – 135 vaikai su sutrikusia klausa, besimokantys bendrojo ugdymo mokyklose, 12 iš  jų atvyksta į reguliarius surdopedagogo užsiėmimus. Du kartus į savaitę šią paslaugą gauna miesto vaikai, vieną kartą – rajono ir tolimesnių vietų gyventojai. Ugdymo centras rengia seminarus specialistams bei mokytojams, vien 2017 m. juose dalyvavo apie 190 dalyvių, jų tarpe apie 30 tėvų, kurie aktyviai dalyvauja centro veikloje, skaito pranešimus. Ugdymo centro specialistai:

• diagnozuoja specialiuosius ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mokinių su klausos sutrikimais poreikius;
• vykdo konsultacinę pagalbą vaikams su sutrikusia klausa bendrojo lavinimo įstaigose;
• teikia individualią metodinę ir pedagoginę pagalbą švietimo įstaigų mokytojams apie mokinių su klausos sutrikimais diagnozę, paramos priemones, individualias ugdymo programas bei mokymosi pasiekimų dinamikos vertinimą;
• kuria mokymo ir metodinę medžiagą;
• individualiai konsultuoja mokinius su klausos negalia bei jų tėvus, organizuoja informacinius švietimo renginius, profesionalius mainus, mokytojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas, seminarus ir kitą veiklą mokinių su klausos negalia mokytojams, tėvams ir kitoms suinteresuotosioms šalims apie paramos galimybes mokiniams, turintiems klausos sutrikimų;
• bendradarbiauja mokslinių tyrimų klausimais su aukštojo mokslo institucijomis, įgyvendinančiomis pedagogines studijų programas;
• informuoja visuomenę apie vaikų ir jaunuolių su klausos sutrikimais sunkumus bei pasiekimus, populiarina geros praktikos pavyzdžius.

Ugdymo centre dirbantys surdopedagogai yra parengę bei internetiniame mokyklos puslapyje patalpinę nemažai savo sukurtų metodinių priemonių garsų tarimui, kalbos ugdymui, klausos lavinimui bei gramatikos mokymui.

Vizito dalyves įsiminė mokytojos Asios Želve logopedinės ugdymo priemonės, kurias visi dalyviai galėjo išbandyti praktiškai. Taip pat mokytojos Egitos Eglitės pranešimas „Įdomi gramatikos mokymosi metodika“ bei pateikti įvairūs būdai bei priemonės gramatikos mokymui.  Nustebino mokyklos mokytojų pagamintų metodinių priemonių gausa ir įvairovė – kaimyninėje šalyje dirba tikrai savo darbui atsidavę žmonės! Mokytoja Uldzė Strazdinia savo pranešime pasidalino mintimis apie sutrikusios klausos absolventų ateities perspektyvas, profesijos įsigijimo bei integracijos į visuomenę realijas Latvijoje. Mokytoja Ieva Želve vizito dalyviams pristatė šalies mastu nuveiktus mokyklos darbus, pabrėždama jos svarų indėlį į Latvijos surdopedagogikos istoriją. Pavyzdžiui, prieš keletą metų dvi mokytojos Ieva Želve ir Uldzė Strazdinia kartu su grupe specialistų iš kitų mokyklų dalyvavo projekte, trukusiame dvejus metus, kurio metu buvo parengtos naujos metodinės ugdymo priemonės šalies specialiųjų ugdymo(si)poreikių vaikų, tame tarpe ir sutrikusios klausos vaikų, mokymui bei rekomendacijos tėvams. Šią metodinę medžiagą turi visos Latvijos mokyklos. Naujai ruošiamos nacionalinės enciklopedijos rengėjų prašymu keli Valmieros Gaujos krašto vidurinės mokyklos mokytojai padėjo surinkti knygai medžiagą apie klausos sutrikimus, surdopedagogiką. Latvių kolegos mokykloje taip pat organizuoja konferencijas, seminarus mokytojams, švietimo pagalbos specialistams bei tėvams

Vizito dalyviai stebėjo atvirą muzikinės ritmikos užsiėmimą su pradinių klasių klausos sutrikimą turinčiais mokiniais, kurį vedė mokytoja Lyga Grapena. Susitikimo pabaigoje svečius gražia koncertine programa pasveikino Valmieros Gaujos krašto vidurinės mokyklos mokiniai, parengti mokytojų U. Strazdiņia, A. Reinerte, J. Kraujas ir L. Grapena. Sutrikusios klausos mokiniai ne tik šoko tautinius šokius, dainas imitavo gestais, bet ir deklamavo eilėraščius žodine kalba. Po koncerto mokyklos direktorė vizito dalyvius palydėjo į kitoje Valmieros miesto dalyje esantį pastatą – mokyklos ikimokyklinė skyrių – darželį. Jame veikia 11 grupių, kuriose pagal 9 skirtingas programas ugdomi įvairių sutrikimų turintys mažyliai, tame tarpe ir sutrikusios klausos. Valmieros Gaujos krašto vidurinės mokyklos-ugdymo centro ikimokykliniame skyriuje veikia „Sveikatos taškas“, kuriame teikiamos gydytojo pediatro, gydytojo oftalmologo, masažuotojo, fizinės terapijos specialisto, bendrosios praktikos slaugytojų vaikams paslaugos. Taip pat yra Jausmų terapijos centras, kuriame vyksta vandens terapijos, karšto smėlio terapijos, šviesos terapijos užsiėmimai, yra druskos kambarys. Vaikams su klausos sutrikimais ugdymas vykdomas dviem kryptimis: klausos suvokimo lavinimas ir  taisyklingo tarimo įgūdžių formavimas. Darželyje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Kiekvieną savaitę mažyliai vežami į miesto baseiną. Latvija gali didžiuotis, turėdama tokio aukšto lygio ikimokyklinę įstaigą, kuri aprūpinta pačia naujausia reabilitacine bei kompiuterine įranga, išmaniosiomis lentomis, spalvingais vaikiškais baldais, estetiškai sutvarkyta vidaus ir lauko aplinka.

Erasmus+ programos projekto vizitas į Latviją leido Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro pedagogėms iš arčiau susipažinti su kaimyninės šalies kolegų pasiekimais, ugdant sutrikusios klausos mokinius, vykdant jų profesinį orientavimą, didinant karjeros galimybes. Bendradarbiavimą nutarta tęsti, nes abi Pabaltijo šalys turi ko viena iš kitos pasimokyti, nuolat ieško bendrų sąlyčio taškų, gerinant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo kokybę bei aplinką.

Kaip savo internetiniame puslapyje po lietuvių vizito rašo Latvių kolegos:  ,,Mokyklą ir darželį apžiūrėję svečiai išreiškė susižavėjimą stilingais ir gražiai įrengtais kambariais, vaikų darbais, tuo, kaip mokytojai ir darbuotojai prisideda prie aplinkos pertvarkymo ir pagalbos vaikams su įvairiais ugdymosi poreikiais. Visi sukūrė prasmingą ir abipusiai naudingą diskusiją dėl šiuo metu populiarios inkliuzinio ugdymo temos, bendradarbiavimo su šeimomis, bendruomenėmis ir įvairiomis kitomis institucijomis. Mokytojų U. Strazdiņas, A. Reinertes, J. Kraujas ir L. Grāpēnas pabaigoje organizuotas vaikų koncertas sukėlė daug teigiamų emocijų iš svečių pusės ir norą vėl susitikti ir tęsti bendradarbiavimą. Apie tai dabar mes visi, tikimės, galvojame, dirbame, ieškome bendrų sąlyčio taškų, nes mes vis dar turime tiek daug duoti ne tik savo šalyje, bet ir už jos ribų“( https://vgv.lv/kopa-varam-gaujas-krasta-vidusskola-dalas-pieredze/).

Vizito dalyvės taip pat lankėsi Latvijos kurčiųjų draugijoje, esančioje Rygoje. Ji įkurta 1920 m. gegužės 19 d. Jos veikla apima visą Latvijos teritoriją, regioninės asociacijos yra įvairiuose Latvijos miestuose: Rygoje, Daugpilyje, Valmieroje, Liepojoje, Ventspilyje, Kuldigoje, Smiltenėje ir Rezeknėje. Iš viso Latvijoje yra apie 2 tūkstančius kurčiųjų. Nuo 1992 m. balandžio 27 d. Latvijos kurčiųjų draugija tapo Pasaulio kurčiųjų federacijos ir nuo 2004 m. gegužės 8 d. – Europos kurčiųjų draugijos nare. Latvijos kurčiųjų sąjungos pirmininkė Sandra Gerenovska ir pirmininkės pavaduotoja Brigita Lazda išsamiai papasakojo apie sąjungos veiklą, išryškindamos pagrindinį draugijos tikslą – palengvinti žmonių su klausos sutrikimais integraciją į visuomenę, skatinti visuomenės sąmoningumą, supratimą ir gebėjimą reaguoti, sprendžiant  žmonių su klausos negalia problemas. Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus, Latvijos kurčiųjų sąjunga vykdo šias užduotis: rūpinasi Latvijos žmonių su klausos negalia socialine reabilitacija, prisideda prie jų žmogaus teisių apsaugos ir galimybės dalyvauti pilietinės visuomenės veikloje, rūpinasi valstybinės ir vietos valdžios parama Latvijos žmonių su klausos negalia vidaus ir kultūrinių poreikių tenkinimu, išsilavinimo lygio kėlimu, sveikata ir socialine reabilitacija, taip pat valstybės pagalba, užtikrinant latvių gestų kalbos vartojimą bei tyrinėjimą.

Vizito dalyviai apžiūrėjo moderniai įrengtus latvių gestų kalbos vertėjų kabinetus, psichologo kabinetą, relaksacijos kambarį, apsilankė filmavimo studijoje, kurioje vyko naujos laidos vertimo gestų kalba filmavimas, apžiūrėjo gausiai latvių gestų kalba sukurtomis priemonėmis (CD, pasakų knygutėmis, žodynėliais ir kt.) nukrautas spintų lentynas.

Projekto partneriai iš Latvijos kultūrinį šalies paveldą pristatė ekskursijos po Rygos istorijos muziejų metu.

Latvijoje taip pat susipažinome su naujais dėstymo metodais, skirtais įvairių poreikių jaunuolių neformaliam mokymui, taip pat naujas metodikas kultūrinėje veikloje suaugusiųjų mokyme; turėjome galimybę susipažinti su suaugusių mokymo neformaliojo švietimo kriterijais, jų taikymu suaugusių švietime. Biošokis – Lietuvoje mažai girdėta tarpdisciplininis metodas, vienijantis mokslą, muziką, psichologiją, filosofiją, kurio autorius – čilietis psichologijos profesorius R.T. Araneda. Tai yra savęs tobulinimo sistema, kuri naudoja muziką, judėjimą ir teigiamus jausmus, kad gilintų savimonę. Skatinamas gebėjimas sukurti visuotinę sąsają su savimi ir savo emocijomis ir jas išreikšti judesiais. Metodas taip pat leidžia sustiprinti ryšius su kitais žmonėmis bei gamta ir išreikšti tuos jausmus draugiškai. Jo pagrindas yra mintis – jausmas – judesys. Ši nuo 1960-ųjų metų gyvuojanti muzikos ir šokio metodologija, mokslininkų teigimu, kelia žmogaus optimizmą, savivertę, palengvina gyvenimo priėmimą, pasitikėjimą kitu asmeniu, suteikia džiaugsmo, harmonijos pojūtį, gerina fizinę, psichinę ir dvasinę žmogaus būklę. Biošokio metodas praktikuojamas 54 pasaulio šalyse, Latvijoje – net 10 metų. Vizito dalyviai, latvių mokytojų Ramonos Lisovos ir Ivetos Grosštein lydimi, praktiškai išbandė šią naują metodiką. Yra skirtingi biošokio kursai įvairioms visuomenės grupėms: jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams, paaugliams, giminėms, nėščiosioms ir kt., taip pat klausos sutrikimų turintiems asmenims.

Su įdomiais interaktyviais mokymo metodais vizito dalyvius supažindino Latvijos suaugusiųjų švietimo asociacijos pirmininkė psichologė Iluta Krumina. Įvairūs kūrybiniai darbai su plastilinu, pieštukais, flomasteriais, guašu, kolektyviškumo bei partnerystės formavimo metodai su minkštais kamuoliais, lazdelėmis, mažais mediniais kamuoliukais bei kt. priemonėmis, ,,Daiktų istorijos“, ,,Fotografija ir mano pasaulis“, ,,Tu pasakoji – aš piešiu“, ,,Bendras teminis koliažas“ ir kiti būdai bei metodai – juos atlikdami sužinojome daug naujo ne tik apie savo kolegas, bet ir pačius save, savo individualias savybes, padedančias ar trukdančius buvimui draugėje, kolektyve.

Vizito Į Latviją metu mokytojos pagilino bendrąsias kompetencijas, taip pat socialinius- komunikacinius, informacijos valdymo, reflektavimo, edukacinius bei efektyvios veiklos gebėjimus.

Savo patirtimi su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro kolegomis vizito dalyvės pasidalins centro Mokytojų tarybos susirinkimo metu, metodinių grupių susirinkimuose, taip pat išleis stendą moksleiviams. Projekto metu įgytos žinios bei gebėjimai apie interaktyvius mokymo metodus bus taikomi jaunimo renginiuose, tėvų, mokytojų šventėse. Tarptautinė patirtis, užmezgant glaudžius ryšius su su Latvijos Valmieros Gaujos krašto vidurinės mokyklos – ugdymo centro mokytojais bei švietimo pagalbos specialistais bei pasidalinant metodinėmis naujovėmis, padės geriau atliepti specialiuosius klausos sutrikimą turinčių asmenų ugdymosi poreikius.

LKNUC surdopedagogė R. Vyšniūnienė