Kaip ir kasmet, mokslo metams einant į pabaigą, mokiniams buvo pasiūlyta išvyka į kurortinį miestelį Lietuvos pietuose – Birštoną. Važiuojant į Birštoną, negalėjome neužsukti į legendomis ir padavimais apipintą Lietuvos duobių „karalienę“ – Velnio duobę. Tai iš ties mistinė vieta: netgi jos kilmė kol kas neįminta mįslė…
Vizitą Birštone pradėjome nuo garsaus Kneipo terapijos tako. Gryname ore įrengtame takelyje visi norintys basomis kojomis ėjo akmenimis grįstu taku, kuriame kas pusantro metro keitėsi paviršiaus danga – nuo švelnaus smėlio, įvairaus dydžio akmenų iki eglių šakų ir net kankorėžių. Nors badė, dūrė, skaudėjo – dalis mokinių ir pedagogų praėjo šiuo taku. Toliau savo pažintį su Birštonu tęsėme mineralinio vandens paviljone „Birutės vila“. Mineralinio vandens baseinas, fontanas, vandens garinimo siena, bėgančio vandens garsas greitai užliūliuoja. Prisikvėpavę sveikatai naudingu mineralinio vandens prisotintu oru, pasukome link geltonosios biuvetės, kur ragavome natūralų, sveikatai naudingą mineralinį vandenį. Šiek tiek atsigaivinę kopėme į Vytauto kalną, nuo kurio atsiveria nepakartojama Nemuno kilpos panorama. Tai vienas aukščiausių šlaitų (aukštis siekia iki 40 m) ir žinomiausių piliakalnių Lietuvoje. XIV a. pab. ant jo stovėjo medinė Birštono pilis, kuri buvo vienas iš Vytauto medžioklės dvarų. Pasigrožėję panorama leidomės Birštono pažintiniu taku: grožėjomės Nemuno krantine, paminklu Vytautui, Kurhauzu, Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, gražiomis sanatorijomis, poilsinėmis bei Birštono mediniais namukais. Apsilankėme ir Centriniame Birštono parke, kuriame gausu įvairių lauko treniruoklių, skulptūrų, dviračių ir poilsio takų bei praėjome garsiu „Skulptūrų taku“, kurį puošia žinomų Lietuvos menininkų skulptūros. Užsukome į šalia parko esantį mineralinio vandens garinimo bokštą
„Druskupis“, kuriame mėgavomės ypatingai sveiku „jūros efekto“ oru. Pažintį su Birštonu vainikavo pasiplaukiojimas pramoginiu laiveliu „Vytenis“. Nemuno vingiai, beiškeičiantis gamtovaizdis, įspūdingi skardžiai, kurie atsiveria tiesiai iš laivo denio, gniaužė kvapą. Likusi dienos dalis buvo skirta laisvalaikiui. Kiekvienas, tiek mokiniai, tiek pedagogai susirado veiklos sau: pasivaikščiojimas po Birštoną, pasivažinėjimais dviračiais, motoroleriais ar ramus pasisėdėjimas jaukioje kavinukėje.
istorijos mokytojas L.H.Petrauskas
socialinė pedagogė R.Rusovičiūtė
No Comment