Mokslinis tarptautinis gestų kalbos tyrimas

Šių metų birželio 12-13-ąją dienomis Varšuvos universiteto, Polonistikos fakulteto, Bendrosios bei Rytų Azijos lyginamosios kalbotyros ir baltistikos katedros, kalbotyros doktorantės Joanna Boženska ir Emilija Pomiankiewicz, Vilniuje jau antrą kartą vykdė antrąjį tarptautinio gestų kalbos tyrimo etapą. Tyrėjos dalinasi savo motyvacija, kodėl jas domina lietuvių gestų kalba: ,,Mus, kaip baltistes, domina lietuvių kultūra, kurioje svarią dalį užima Lietuvos kurčiųjų bendruomenė bei jų gimtoji gestų kalba. Lenkijoje lietuvių gestų kalba ir ja bendraujantys žmonės – nepažįstama ir menkai tirta sritis“. Lenkijoje nemažai nuveikta lenkų gestų kalbos (PJM) srityje: PJM tyrimai pradėti 1990 – ųjų metų pradžioje. Vėliau, 2010 m. Varšuvos universitete, Polonistikos fakultete buvo sukurtas Gestų kalbotyros poskyris – būtent čia atliekami įvairūs gestų kalbos tyrimai, kuriamas ir analizuojamas lenkų gestų kalbos (PJM) vizualinis tekstynas (daugiau informacijos apie šį žodyną galima rasti paspaudus nuorodą: http://www.slownikpjm.uw.edu.pl/en).  2011 m. Lenkų gestų kalba buvo pripažinta pilnaverte kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų gimtąja kalba. Siekiant tęsti reikšmingus gestų kalbos tyrimus, buvo nutarta bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis –  Lietuva, Latvija ir apimti jų gestų kalbas.

Varšuvos universitete inicijuotas tarptautinis gestų kalbos tyrimas jau įgyvendintas Lenkijoje, o pirmoji antrojo etapo dalis realizuota Lietuvoje 2017 metais birželį. Kadangi Lietuvoje tyrimas buvo itin sėkmingas – susirinko 14 kurčiųjų, o susidomėjusių – dar daugiau, buvo nuspręsta tyrimą pakartoti.  Tyrimo metu Vilniuje, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) studijoje nuo ryto dvi dienas dienas rinkosi kurtieji tyrėjų paruoštoms užduotims atlikti. Tyrimas vyko poromis, kiekvienai porai buvo skiriama valanda. Tyrimo metu buvo rodomi komiksai, skirtingi vaizdo įrašai. Juos peržiūrėjus, respondentai perpasakodavo matytus vaizdus jų gimtąja gestų kalba. Surinkta vaizdo medžiaga yra skirta lietuvių gestų kalbos dokumentacijai Lenkijoje, kurios viena iš dalių – šis tyrimas. Taip pat yra tikimasi, kad ši medžiaga bus panaudota Lenkijoje aktyviai pildomam gestų kalbos tekstynui. „Ši medžiaga bus analizuojama skirtingais aspektais: kalbos elementai, raiška, kalbinės ypatybės, kurios išryškėja perpasakojimuose, naracijos metu“, – dalinasi tyrėjos. Įrašai labai svarbūs gestų kalbotyrai, tirti kurčiųjų bendravimo lingvistiniams ir sociolingvistiniams aspektams Lietuvoje, Latvijoje bei Lenkijoje.

Tarptautinį GK tyrimą Lietuvoje moderavo ir kuravo Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro vertėja Anželika Teresė: buvo ieškomi respondentai, informacija apie tyrimą platinama tiek raštu, tiek gestų kalba. Taip pat buvo derinamos patalpos bei kurčiųjų poros tyrimui, viso tyrimo metu buvo verčiama į ir iš gestų kalbos.

Tyrime dalyvavo keturiolika Lietuvos kurčiųjų, kurių gimtoji kalba – gestų kalba. 

Šis tyrimas neįprastas tuo, kad vaizdo įrašų bei iliustracijų perpasakojimas vyko ne žiūrint į kamerą, o į savo tyrimo partnerį. Taip buvo siekiama kuo natūralesnės kalbos, kurčiųjų atsipalaidavimo, tarpusavio ryšio ir visiško įsijautimo į perpasakojamą medžiagą (siekiama išvengti stebėjimo paradokso, stengiamasi gimtajai kalbai nedaryti jokios įtakos iš tyrėjų pusės).

Tyrimas buvo labai sėkmingas, susirinko 20 kurčiųjų: ,,Nesitikėjome, kad kurtieji taip aktyviai įsitrauks. Esame labai laimingos, kad tyrimo pakartojimas pavyko taip sėkmingai! Nuoširdžiai dėkojame kurtiesiems, kurie taip aktyviai dalyvavo tyrime. Taip pat mūsų šauniai moderatorei – už žinių apie irašus platinimą, kurčiųjų respondentų paiešką, profesionalumą. Nuoširdi padėka LKNUC direktorei Gerdutei Lepeškienei bei žodyno vadovei Ievai Stalmokienei. Tikimės, kad šie pirmieji žingsniai skins kelią mūsų aktyviam bendradarbiavimui ateityje“.

Šią tyrimo dalį Lietuvoje, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre, moderuoja Anželika Teresė.