Mokslinis tarptautinis gestų kalbos tyrimas Lietuvoje – dar vienas žingsnis link šviesios gestų kalbos ateities

Šių metų birželio 27-ąją dieną Varšuvos universiteto, Polonistikos fakulteto, Bendrosios bei Rytų Azijos lyginamosios kalbotyros ir baltistikos katedros, kalbotyros doktorantės Joanna Boženska ir Emilija Pomiankiewicz, Lietuvos sostinėje įgyvendino antrąjį tarptautinio gestų kalbos tyrimo etapą. ,,Mus, kaip baltistes, domina lietuvių kultūra, kurioje svarią dalį užima Lietuvos kurčiųjų bendruomenė bei jų gimtoji gestų kalba. Lenkijoje lietuvių gestų kalba ir ja bendraujantys žmonės – nepažįstama ir menkai tirta sritis“, – sako tyrėjos. Lenkijoje nemažai nuveikta lenkų gestų kalbos (PJM) srityje: PJM tyrimai pradėti 1990 – ųjų metų pradžioje. Vėliau, 2010 m. Varšuvos universitete, Polonistikos fakultete buvo sukurtas Gestų kalbotyros poskyris – būtent čia atliekami įvairūs gestų kalbos tyrimai, kuriamas ir analizuojamas lenkų gestų kalbos (PJM) vizualinis tekstynas (daugiau informacijos apie šį žodyną galima rasti paspaudus nuorodą: http://www.slownikpjm.uw.edu.pl/en).  2011 m. Lenkų gestų kalba buvo pripažinta pilnaverte kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų gimtąja kalba. Siekiant tęsti reikšmingus gestų kalbos tyrimus, buvo nutarta bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis –  Lietuva, Latvija ir apimti jų gestų kalbas.

                      Varšuvos universitete inicijuotas tarptautinis GK tyrimas jau įgyvendintas Lenkijoje, o pirmoji antrojo etapo dalis realizuota Lietuvoje. Tyrimo metu Vilniuje, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) studijoje nuo ryto rinkosi kurtieji tyrėjų paruoštoms užduotims atlikti. Tyrimas vyko poromis, kiekvienai porai buvo skiriama valanda. Tyrimo metu buvo rodomi komiksai, skirtingi vaizdo įrašai. Juos peržiūrėjus, respondentai perpasakodavo matytus vaizdus jų gimtąja gestų kalba. Beveik devynių valandų vaizdo medžiaga yra skirta lietuvių gestų kalbos dokumentacijai Lenkijoje, kurios viena iš dalių – šis tyrimas. Ši medžaga bus analizuojama skirtingais pjūviais: kalbos elementai, raiška, kalbinės ypatybės, kurios išryškėja perpasakojimuose, naracijos metu“, – dalinasi tyrėjos. Įrašai labai svarbūs gestų kalbotyrai, tirti kurčiųjų bendravimo lingvistiniams ir sociolingvistiniams aspektams Lietuvoje, Latvijoje bei Lenkijoje.

                      Tarptautinį GK tyrimą Lietuvoje moderavo ir kuravo Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro vertėja Anželika Teresė: buvo ieškomi respondentai, informacija apie tyrimą platinama tiek raštu, tiek gestų kalba. Vaizdo įrašą ruošė kurčioji Ieva Pečiulytė – Silaeva. Taip pat buvo derinamos patalpos bei kurčiųjų poros tyrimui, viso tyrimo metu buvo verčiama į ir iš gestų kalbos.

                      Tyrime dalyvavo keturiolika Lietuvos kurčiųjų, kurių gimtoji kalba – gestų kalba. Tarp respondentų ir Vilniaus apskrities lietuvių gestų kalbos vertėjų centro darbuotojai – kurčiosios Ieva Pečiulytė – Silaeva ir Loreta Lazauskaitė – Ignatavičienė. Būtent šios kurčiosios tyrėjoms negailėjo patarimų, nuoširdžiai išsakė tyrimo privalumus, nurodė, kur galima būtų tyrimą tobulinti. Toks respondentų pastabumas bei noras bendradarbiauti labai svarbus tyrimui.

                      Šis tyrimas neįprastas tuo, kad vaizdo įrašų bei iliustracijų perpasakojimas vyko ne žiūrint į kamerą, o į savo tyrimo partnerį. Taip buvo siekiama kuo natūralesnės kalbos, kurčiųjų atsipalaidavimo, tarpusavio ryšio ir visiško įsijautimo į perpasakojamą medžiagą (siekiama išvengti stebėjimo paradokso, stengiamasi gimtajai kalbai nedaryti jokios įtakos iš tyrėjų pusės).

                      Tyrimas pavyko itin sėkmingai. ,,Labai norėtumėme pakartoti įrašus, nes žinome, kad siekiant tam tikrų kalbinių tyrimų išvadų, reikia daug kalbinės medžiagos. Esame labai dėkingos kurtiesiems, kurie taip aktyviai dalyvavo tyrime. Taip pat mūsų šauniai moderatorei – už žinių apie irašus platinimą, kurčiųjų respondentų paiešką, profesionalumą. Nuoširdi padėka LKNUC dir. Gerdutei Lepeškienei bei žodyno vadovei Ievai Stalmokienei. Už bendradarbiavimą dėkojame vertėjų centro dir. Danguolei Dragūnienei. Tikimės, kad šie pirmieji žingsniai skins kelią mūsų aktyviam bendradarbiavimui ateityje“.

                      Antroji šio tyrimo dalis planuojama šių metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Norintys dalyvauti kurtieji kviečiami kreiptis į šio tyrimo moderatorę Anželiką Teresę (anzelika.terese@gmail.com).

Anželika Teresė