MOKYTOJŲ ŠVENTĖ

Spalio 4 d. popietę LKNUC buvo šurmulingą. Į Mokytojų dienos šventę rinkosi ne tik esami centro pedagogai, bet ir buvę pedagogai. Tądien mokiniai mokytojams skyrė gražiausius padėkos žodžius. Mokytojus sveikino ne tik dabartiniai centro mokiniai, mokinių tėveliai, Mokinių tarybos atstovai bet ir, šiuo metu besimokantys ar studijuojantys, buvę centro mokiniai. Mokytojų pasveikinti atvyko du Vilniaus vaikų ir jaunimo klubų „Meteoras“ ir „Šatrija“ šokių kolektyvai, Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos jaunieji akordeonistai. Staigmena mokytojams buvo ir režisieriaus Lino Mikutos sveikinimas bei filmo „Šaltos ausys“ peržiūra. Visų mokinių vardu LKNUC Mokinių tarybos nariai visiems susirinkusiems pedagogams įteikė po gražų tulpės žiedą.  Po nuoširdžių sveikinimų visi  buvo pakviesti pasivaišinti.

                      Spalio 5 d. dalis pedagogų, kaip ir kasmet, vyko į pažintinę išvyką. Tai LKNUC administracijos dovana pedagogams Mokytojo dienos proga. Šį kartą kelionės kryptis – Žemaitija. Mokytojai apsilankė Žemaitijos sostinėje Telšiuose. Ekskursija prasidėjo nuo  Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, pastatytos 1536 matais ant kalvos, nuo kurios atsiveria gražus vaizdas į Masčio ežerą. Ne kartą degusi, griauta ir 1864 – 1867 m. toje pačioje bažnyčios vietoje, pastatyta mūrinė Šv.Nikolajaus cerkvė, kurią Telšių vyskupija 1926 m. grąžinimo katalikams. Vėliau aplankyta Šv. Antano Paduviečio barokinė katedra, statyta 1761-1791 metais. Katedroje yra du didieji altoriai. Pirmame aukšte – Loreto Dievo Motinos su Dievo Motinos su kūdikiu skulptūra. Antrame aukšte – Šv. Antano Paduviečio su XVIII a. vidurio Šv. Antano paveikslu. Įspūdingos katedros reljefinės durys. Šios durys skirtos Žemaitijos krikšto 600-osioms metinėms. Ant durų sudaryti 4 reljefiniai epizodai – meniniai blokai: žemaičių pagoniškoji istorinė praeitis iki krikšto; Žemaitijos krikštas bei Konstitucijos Visuotinis Bažnyčios susirinkimas ir garsusis žemaičių skundas; Žemaičių vyskupystės istorija bei Telšių vyskupijos istorija. Vaikščiojant po Žemaitijos sostinę susipažinta su įvairių menininkų darbais, kurie garsina ne tik Telšius, bet ir pačius žemaičius: „Didžioji Žemaičių siena“, kurioje įtikinamai demonstruojama ypatinga žemaičių pagarba savo kalbai, papročiams, unikaliai istorijai; skulptūra „Žemaitijos legenda“ – pasakojantis apie meškas, padėjusias žemaičiams vaikus auginti. Ši skulptūra labai miela tuo, kad patrynus meškai nosį yra tikimybė, kad išsipildys slapčiausi žmogaus norai; kita skulptūra „Meškos pėda“ žymi tuo, jog tikima, kad įdėjęs ranką į akmenyje įspaustą meškos leteną gali būti tikras, kad būsi stiprus ir tvirtas kaip meškinas. Tai legendinio Žemaitijos totemo- Žemaitijos meškos pėda, žyminti sostinės vietą; dar viena skulptūra „Žemaitijos gaublys“ – intelektualus atsakymas tiems, kurie galvoja, kad nėra žemaičių. Gaublyje pavaizduotos Žemaitijos vietovės atitinka realų žemėlapį, o Telšiai, kaip ir Roma, stovi ant septynių kalvų; skulptūra-žaidimas „Pažink Žemaitijos sostinę“, tai kamuoliuko ridinėjimas po žymiausias Telšių vietas, taip stovint vienoje vietoje, aplankai visus pagrindinius Telšių miesto objektus. Nuostabus miestas su daugybę įdomių, originalių ir šmaikščių skulptūrų, nuostabiais architektūriniais paminklais.

                      Kita trumpa stotelė, netoli Žemaičių Kalvarijos esantis Šarnelės kaimas. Čia mokytojai aplankė Šarnelės piliakalnį ir senovės gyvenvietę.

Daugiau apie Mokytojų dieną Facebook „LKNUC“ grupėje.

socialinė pedagogė R. Rusovičiūtė