Seminaras ,,Klausos ir kalbos lavinimo ypatumai vaikams po kochlearinės implantacijos“

Žymi mokslininkė, Rusijos mokslininkių psichologijos mokslų daktarė, Rusijos valstybinio A. Gerceno pedagoginio universiteto bei Sankt Peterburgo ausų, gerklės, nosies ir kalbos mokslinio tyrimo instituto profesorė Ina Koroliova balandžio 18-19 dienomis lankėsi Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre. Ji yra išleidusi apie 500 publikacijų audiologijos, psichologijos, kalbos ir klausos vystymosi, kalbos ir balso sutrikimų, klausos sutrikimų, vaikų su kochleariniais implantais (KI) ugdymo ir kitomis temomis. Taip pat yra knygų ,,Ankstyvojo amžiaus sutrikusios klausos vaikų diagnostika ir reabilitacija“, ,,Kurčių vaikų ir suaugusiųjų kochlearinė implantacija“, ,,Vaikų ir suaugusiųjų klausos reabilitacija po kochlearinės implantacijos“, ,,Įvadas į audiologiją ir klausos aparatai“, ,,Vaikai su klausos sutrikimais: knyga tėvams ir mokytojams“ autorė, viena iš Rusijos nacionalinių projektų ,,Aš girdžiu pasaulį!“ lyderių.

Tai jau trečias profesorės vizitas mūsų šalyje, kur kochlearinės implantacijos atliekamos nuo 1998 m., o implantuotojų skaičius išaugo iki beveik 200. Ką mūsų nedidelei Lietuvos surdopedagogų bendruomenei bei sutrikusios klausos vaikus auginantiems tėvams reiškia tokio aukšto lygio mokslininko vizitas? Labai daug. Tai pirmiausia kvalifikacijos kursai visiems, besirūpinantiems vaikų su kochleariniais implantais reabilitacija, taip pat strateginiai patarimai tolesnei ugdymo plėtrai bei individualios konsultacijos asmeniškai kiekvienai suinteresuotai šeimai. Pilnutėlė Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro salė, vos sutalpinusi seminaro dalyvius iš visos respublikos – puikiausias įrodymas, kad tokio lygio renginių ir specialistams, ir tėveliams dar nepakanka, o padėti mūsų vaikams su KI reikia jau šiandien…

Pirmąją viešnagės dieną, balandžio 18 d., prof. I. Koroliova vedė seminarą ,,Klausos ir kalbos lavinimo ypatumai vaikams po kochlearinės implantacijos“. Pradžioje lektorė priminė 3 pagrindines vaikų su kochleariniais implantais reabilitacijos metodų grupes: 1. Medicininiai metodai (konservatyvieji ir chirurginiai); 2. Techniniai metodai (klausos protezavimas – klausos aparatai, kochleariniai implantai, FM sistemos); 3. Psichologiniai-pedagoginiai metodai. Reabilitacijos eigoje svarbu išugdyti sutrikusios klausos vaikų bendravimo įgūdžius, girdimojo suvokimo įgūdžius (KI ar klausos aparato pagalba), lavinti kalbinę sistemą, žodinę kalbą bei mąstymą. Seminare buvo akcentuotas pagrindinis reabilitacijos po kochlearinės implantacijos tikslas – vaiko kalbos ir klausos lavinimas, ugdant spontaniškai. Spontaniškas ugdymas nėra savaiminis procesas, tai gerai organizuota veikla. Surdopedagogams, logopedams ugdymo procese ypač svarbu išlaikyti tikslingo ir spontaniško ugdymo santykį. Profesorės teigimu, kiekvienas žmogus išmoksta kalbėti, klausytis, suprasti gimtąją kalbą mokydamasis spontaniškai, tačiau, pavyzdžiui, užsienio kalbos ar matematikos išmokstame būtent tikslingo mokymo dėka. Tikslingas mokymas, skirtingai nuo spontaniško, yra planingas, struktūruotas, reikalaujantis tikslų, uždavinių, tačiau ugdomi įgūdžiai dažnai nėra labai reikalingi ar naudotini kasdieniniame gyvenime, o ir pats ugdymo procesas nėra patrauklus. Taigi, praktikai, ugdydami kochlearinius implantus turinčius vaikus, turi rinktis iš dviejų situacijų – spontaniško ar tikslingo ugdymo. Pasak lektorės, vaikų su KI klausos ir kalbos lavėjimas vyksta natūraliai, spontaniškai, integruotai 20-60 min. 1-5 kartus į savaitę. Tikslingas, struktūruotas vaikų su kochleariniais implantais kalbinių ir klausos įgūdžių formavimas prasideda tuomet, kai nėra pasiekimų, lavinant spontaniškai. Taigi, šia prasme žymi mokslininkė sudėjo taškus sutrikusios klausos vaikų po kochlearinės implantacijos ugdymo labirintuose: svarbu sudaryti savo ugdytiniams kuo natūralesnes sąlygas kalbos ir klausos lavinimui, kad kuo anksčiau būtų iššauktas vaiko noras klausytis garsų, o po to ir susidomėjimas savo paties balsu.

Prof. I. Koroliova seminaro dalyviams pateikė visą pluoštą naujų praktinių patarimų, taikytinų kalbos ir klausos reabilitacijos laikotarpiu. Tai piktogramų, schemų, simbolių naudojimas, mokant įsisavinti kalbos struktūrą, sudaryti dviejų, trijų ir daugiau žodžių sakinukus. Tai padeda vaikams su kochleariniais implantais geriau suvokti, įsiminti ir pakartoti kalbinę medžiagą. Lektorė ugdyme siūlo naudoti ir vaikų taip mėgstamus komiksus. Emocingas, paprastas ir suprantamas šių knygelių siužetas, ištiktukai, jaustukai, trumpi žodeliai bei turinio vaizdumas suaktyvina vaikų su kochleariniais implantais kalbos ir klausos raidą. Profesorė auditorijai priminė ir danų dailininko karikatūristo Herlufo Bindstrupo piešinius – kaip puikią vaizdinę priemonę sutrikusios klausos vaikų kalbai lavinti. Beje, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro lituanistai ir surdopedagogai šio dailininko siužetinius piešinius ugdymo procese taip pat naudoja jau ne pirmus metus.

Rusijos mokslininkės profesorės I. Koroliovos seminaras ,,Klausos ir kalbos lavinimo ypatumai vaikams po kochlearinės implantacijos“ pagilino švietimo pagalbos specialistų profesinę kompetenciją, patobulino mokymo(si) proceso valdymo kompetenciją bei padėjo įgyti naujų nuostatų, reikalingų kokybiškai vaikų su kochleariniais implantais klausos-kalbos reabilitacijai užtikrinti.

Surdopedagogė R. Vyšniūnienė